Tikriausiai susidūrėte su informacija apie „Monsanto“, genetiškai modifikuotus maisto produktus ir jų ryšį su žemės ūkio cheminėmis medžiagomis. Ši įmonė sukėlė ginčus dėl įvairių ginčų, o vienas populiariausių sukasi apie glifosatas. Dėl šio cheminio herbicido poveikio sveikatai ir aplinkai visame pasaulyje vyksta intensyvios diskusijos.
Todėl šiame straipsnyje mes jums paaiškinsime Kas yra glifosatas, jo savybės ir galima rizika jį naudojant. Išanalizuosime jo istoriją, panaudojimą žemės ūkyje, poveikį aplinkai, biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai. Be to, pateiksime jums išsamią viziją, pagrįstą moksliniais tyrimais ir reglamentais, kurie atsirado dėl šios prieštaringai vertinamos medžiagos.
Kas yra glifosatas?
Glifosatas yra a sisteminis ir neselektyvus herbicidas kuris naudojamas naikinti įvairiausius augalus, įskaitant tuos, kurie paprastai laikomi piktžolėmis. Jis veikia sutrikdydamas fermentą, reikalingą augalams augti. Kai glifosatas absorbuojamas per lapus, jis keliauja po visą augalą, iš esmės sustabdydamas jo gebėjimą gaminti būtinus baltymus, o tai galiausiai sukelia augalo mirtį.
Kur jis daugiausia naudojamas? Jo naudojimas vyrauja žemės ūkio aplinkoje, kur siekiama maksimaliai padidinti pasėlių derlių, išnaikinti florą, kuri konkuruoja dėl išteklių, tokių kaip vanduo, saulės šviesa ir maistinės medžiagos. Be to, jis taip pat naudojamas miesto zonose, kad viešosiose erdvėse nebūtų piktžolių.
Glifosatas naudojamas intensyvios monokultūros, ypač kukurūzų, sojų pupelių ir medvilnės, kur augalai buvo genetiškai modifikuoti, kad atlaikytų šio herbicido veikimą. Tokiu būdu galima užtepti produktą nepažeidžiant pasėlių. Tai padidino jo naudojimą pasauliniu lygiu.
Nors iš pradžių buvo laikoma nekenksminga aplinkai ir žmonių sveikatai, naujesni tyrimai rodo, kad ši cheminė medžiaga gali turėti rimtų neigiamų pasekmių, kurias išsamiau aptarsime toliau.
Glifosato kilmė ir naudojimas
Glifosatą sukūrė "Monsanto" aštuntajame dešimtmetyje su savo prekės ženklu raundapu. Nuo pat pristatymo jį greitai priėmė viso pasaulio ūkininkai, nes jis veiksmingas kovojant su įvairiomis piktžolėmis, nedarant akivaizdžios žalos genetiškai modifikuotiems augalams.
Monsanto glifosato formulės patentas pasibaigė 2000 m., todėl kitos chemijos įmonės, tokios kaip Syngenta ir DuPont, galėjo gaminti generines herbicido versijas. Dėl to labai išaugo jo naudojimas visame pasaulyje.
Visų pirma, pasėlių vystymas genetiškai modifikuotas (Genetiškai modifikuoti organizmai, GMO), atsparūs glifosatui, buvo esminė jo plėtra. Tai leido ūkininkams naudoti herbicidą tiesiai ant pasėlių, pašalinant konkuruojančią augmeniją, nekeliant pavojaus savo pasėlių derliui.
Tačiau šis lengvumas turėjo dar vieną nenumatytą pasekmę: atsirado atsparios piktžolės į glifosatą. Kai kurios augalų rūšys sukūrė natūralų atsparumą, todėl norint gauti tokius pačius rezultatus būtina naudoti didesnį herbicido kiekį arba derinti jį su kitomis cheminėmis medžiagomis.
Glifosato naudojimo poveikis aplinkai
Masinis glifosato naudojimas gali atrodyti kaip veiksmingas sprendimas šiuolaikiniam žemės ūkiui, tačiau tai nėra be pasekmių. Poveikis aplinkai šios medžiagos naudojimas yra vienas iš pagrindinių aplinkosaugininkų, mokslininkų ir pilietinės visuomenės organizacijų rūpesčių.
Pastaraisiais metais buvo nustatyta, kad glifosatas pasiekia išlikti ant žemės ilgiau, nei manyta iš pradžių. Nuolatinis jo naudojimas gali sukelti dirvožemio mikrobiotos pokyčius, neigiamai paveikti jo derlingumą ir gebėjimą natūraliai atsinaujinti.
Kitas didelis neigiamas poveikis pasireiškia vandenyje. Glifosatas gali patekti į vandens kelius per nuotėkį ir neigiamai paveikti vandens organizmus ir žmonėms vartoti skirto vandens kokybę.
Naujausi tyrimai parodė, kad glifosatas be toksiškumo nepageidaujamiems augalams daro tiesioginį poveikį gyvūnų rūšims. Paveiktos faunos pavyzdžiai yra žuvys, varliagyviai ir tam tikri apdulkinantys vabzdžiai, pavyzdžiui, bitės.
Apie bitės, jo svarba biologinei įvairovei ir pasėlių apdulkinimui yra labai svarbi. Nustatyta, kad masinis glifosato naudojimas laukuose gali sukelti šių rūšių mirtį, nes sunaikinami vietiniai augalai, kurie yra jų mitybos ir buveinių dalis. Tai savo ruožtu daro įtaką žemės ūkio gamybai, nes apdulkinimas yra pagrindinė daugelio augalų reprodukcijos fazės dalis.
Galimas neigiamas glifosato poveikis žmonių sveikatai
Vienas didžiausių visuomenės supratimo apie glifosatą pokyčių įvyko 2015 m., kai Tarptautinis vėžio tyrimų centras (CIIC). Pasaulio sveikatos organizacija klasifikavo jį kaip „tikriausiai kancerogeninį“. Šis pranešimas sukėlė įspėjimus visose pasaulio šalyse ir bendruomenėse.
Klasifikavimas kaip tikėtinas kancerogenas buvo pagrįstas tyrimais su gyvūnais, kurie parodė ryšį tarp ilgalaikio herbicido poveikio ir tam tikrų vėžio rūšių išsivystymo. Tarp jų, ne Hodžkino limfoma buvo vienas iš labiausiai tyrinėtų ir aptarinėjamų.
Be galimo ryšio su vėžiu, yra ir kitų dokumentuotas žalingas poveikis glifosato poveikį žmonių sveikatai. Dažniausi simptomai, kuriuos patiria ūkininkai ir darbuotojai, veikiami šios medžiagos:
- Akių ir odos dirginimas.
- Pykinimas ir galvos skausmai.
- Kvėpavimo sistemos sutrikimai ir aukštas kraujospūdis.
Be trumpalaikių patologijų, tyrimai rodo, kad gali būti Ilgalaikis poveikis, susijusios su endokrinine, reprodukcine ir imunine sistemomis. Miestuose ir priemiesčiuose, kur glifosatas dažniausiai naudojamas, taip pat kyla problemų, ypač pažeidžiamesnėms gyventojų grupėms, tokioms kaip vaikai ir nėščios moterys.
Reaguodamos į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, kai kurios šalys ir regionai įvedė glifosato naudojimo apribojimus arba draudimus. Tačiau daugelis reguliavimo agentūrų vis dar teigia, kad jos naudojimas yra saugus, kai tinkamai taikomos gamintojo instrukcijos.
Alternatyvos ir būsimos diskusijos dėl glifosato
Didėjant susirūpinimui dėl glifosato poveikio sveikatai ir aplinkai, kilo karštos diskusijos alternatyvos ir sprendimai žemės ūkiui.
La tvarus žemės ūkis ir tokie metodai, kaip sėjomaina, rankinė piktžolių kontrolė ir dengtų pasėlių naudojimas yra galimybės, kurios skatinamos siekiant sumažinti arba visiškai panaikinti herbicidų naudojimą. Be to, kaip perspektyvus sprendimas viešosioms erdvėms ir mažesnėms žemės ūkio paskirties vietoms buvo pasiūlyta naudoti šilumines alternatyvas, tokias kaip infraraudonųjų spindulių degikliai arba mechaninės krūmapjovės.
Kiti tyrimai orientuoti į biologinių herbicidų, mažiau kenkiančių biologinei įvairovei ir mažiau išsilaikančių aplinkoje, paiešką. Tačiau šios galimybės vis dar yra eksperimentinės fazės ir nebuvo įgyvendintos dideliu mastu.
Diskusijos dėl glifosato naudojimo toli gražu nesibaigė ir greičiausiai tęsis, nes ir toliau atsiras naujų jo poveikio tyrimų. Akivaizdu, kad tiek ūkininkai, tiek visuomeninės organizacijos turi stengtis rasti pusiausvyrą tarp žemės ūkio efektyvumo ir aplinkos bei žmonių sveikatos išsaugojimo.
Apibendrinant galima pasakyti, kad glifosatas išlieka dažniausiai naudojamas herbicidas visame pasaulyje, tačiau jo saugumas ir tvarumas kelia abejonių. Judant link sąmoningesnės ateities, labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir alternatyvų, kurios gerbia biologinę įvairovę ir žmonių gerovę, priėmimą.