Aplinkos išsaugojimas ir apsauga buvo prioritetinis klausimas nuo XX amžiaus vidurio. Pramonės revoliucijai įsibėgėjus, žmonės pradėjo suprasti, kad jų veikla daro rimtą poveikį planetai. Kalbama ne tik apie gamtos išteklių naudojimą, bet ir apie emisijas bei išleidimus, kurie blogina atmosferą, dirvožemį ir vandenis. Šis supratimas paskatino sukurti tarptautines iniciatyvas, tokias kaip Kioto protokolas siekiama sumažinti teršiančių dujų išmetimą.
Šie susitarimai buvo sukurti siekiant sustabdyti labiausiai išsivysčiusių šalių, kurios daugiausia atsakingos už visuotinį atšilimą, paveikiantį visą planetą, išmetamų dujų kiekį į atmosferą. Šiame straipsnyje atsakysime į pagrindinius klausimus, tokius kaip: Kas yra Kioto protokolas? Ko tu bandai pasiekti? Kurios šalys jį ratifikavo ir kokius įsipareigojimus prisiėmė?
Šiltnamio efektas ir klimato kaita
Norint suprasti Kioto protokolo tikslą, pirmiausia reikia suprasti neigiamą dujų išmetimo į atmosferą poveikį, daugiausia šiltnamio efektas. Šį reiškinį sudaro tam tikrų dujų (tokių kaip anglies dioksidas, metanas ir azoto oksidas) gebėjimas išlaikyti šilumą atmosferoje, todėl planetos temperatūra pakyla.
Šiltnamio efektas yra natūralus ir būtinas gyvybei Žemėje, nes be jo temperatūra būtų apie -88 laipsnius Celsijaus. Tačiau problema slypi tame per didelis padidėjimas šio poveikio dėl žmogaus veiklos, ypač dėl iškastinio kuro deginimo, miškų naikinimo ir pramonės praktikos.
Šis temperatūros padidėjimas keičia klimato pusiausvyrą ir sukuria tai, ką šiandien vadiname klimato kaita, su niokojančiomis pasekmėmis, tokiomis kaip ašigalių tirpimas, jūros lygio kilimas, didžiulės sausros ir kiti reiškiniai.
El Kioto protokolas buvo sukurtas siekiant pagrindinio tikslo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą, siekiant sušvelninti ir pakeisti klimato kaitos padarinius. Tai vienas iš svarbiausių tarptautinių instrumentų kovojant su visuotiniu atšilimu.
Kioto protokolas
El Kioto protokolas buvo priimtas 11 m. gruodžio 1997 d. Kiote, Japonijoje ir įsigaliojo 16 m. vasario 2005 d. Tai tarptautinis susitarimas, teisiškai įpareigojantis išsivysčiusias šalis (minėtas Konvencijos I priede) mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Protokolas yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) dalis ir laikomas vienu svarbiausių žingsnių pasaulinėje kovoje su klimato kaita.
Šiame protokole nustatyti konkretūs įsipareigojimai labiausiai išsivysčiusioms šalims, prisiimant ypatingą atsakomybę būti pagrindinėmis teršalų išmetančiomis šalimis dėl savo pramoninės veiklos. Šiuo susitarimu šalys įsipareigojo sumažinti šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido, metano, azoto oksidų, hidrofluorangliavandenilių, perfluorangliavandenilių ir sieros heksafluorido – išmetimą.
Pirmasis įsipareigojimų laikotarpis truko 2008–2012 m. Per šį laikotarpį I priedo šalys įsipareigojo sumažinti išmetamų teršalų kiekį vidutiniškai 5.2 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Kioto protokolo tikslai
Pagrindinis. \ T Kioto protokolas yra sumažinti šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurios sukelia klimato kaitos spartėjimą, išmetimą. Tačiau ne visos šalys privalo vienodai mažinti išmetamų teršalų kiekį, todėl įgyvendinamas principas bendros, bet diferencijuotos pareigos.
Šis principas reiškia, kad labiau išsivysčiusios šalys ir tos, kurių ekonomika išskiria daug anglies dvideginio, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, Kanada ir Japonija, turi prisiimti didesnius įsipareigojimus sumažinti išmetamų teršalų kiekį, o besivystančios šalys turi daugiau galimybių didinti išmetamų teršalų kiekį, nes reikia gerinti savo ekonomiką sąlygas.
- Sumažinimo lygiai: Tam tikroms šalims buvo nustatyti konkretūs mažinimo lygiai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga turėjo sumažinti išmetamų teršalų kiekį 8 proc., Japonija – 6 proc., o Rusija – stabilizuoti savo lygį jų nedidinant.
- Pasaulinis tikslas: Bendras pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis sumažintas bent 5.2 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Kioto protokolo ypatybės
El Kioto protokolas pasiūlė šalims skirtingus mechanizmus, kaip pasiekti išmetamų teršalų mažinimo tikslus. Tarp jų:
- Anglies kriauklės: Šalys gali pasiekti savo tikslus padidindamos vadinamųjų anglies absorbentų, pavyzdžiui, miškų, kurie sugeria anglies dvideginį iš atmosferos, pajėgumą. Šios kriauklės gali būti tiek pačioje šalyje, tiek kitose šalyse.
- Apyvartinių taršos leidimų prekyba: Sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sistema, kurioje šalys, viršijančios savo mažinimo tikslus, gali parduoti savo perteklių toms, kurios savo tikslų nepasiekia. Ši sistema leidžia lanksčiai ir efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
- Švaraus vystymosi mechanizmas: Išsivysčiusios šalys gali vykdyti projektus besivystančiose šalyse, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ir taip gautų anglies dioksido kreditus, kurie būtų įskaičiuoti į jų pačių mažinimo tikslą.
Kioto protokolo trūkumai
Nepaisant pastangų, Kioto protokolas buvo kritikuojamas dėl to, kad nėra pakankamai ambicingas, kad išvengtų katastrofiškų klimato pokyčių. Prie jo apribojimų prisidėjo keli veiksniai:
- Pirmasis protokolo laikotarpis (2008–2012 m.) apėmė tik apie 30 % pasaulinių išmetamųjų teršalų, neįskaitant didelių teršalų, tokių kaip JAV, kurios neratifikavo protokolo, ir besivystančias šalis, tokias kaip Kinija ir Indija, kurios nebuvo įpareigotos. sumažinti jų emisijas.
- Nors daugeliui šalių pavyko sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kai kuriais atvejais tai labiau lėmė ekonomikos nuosmukis, ypač po Sovietų Sąjungos žlugimo, nei dėl tvarios politikos įgyvendinimo.
- Protokolas nenustatė privalomų sankcijų šalims, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų, todėl kai kurios valstybės gali nesilaikyti įsipareigojimų be rimtų pasekmių.
- Pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis ir toliau didėjo, daugiausia dėl padidėjusio išmetamųjų teršalų kiekio besivystančiose ir kylančios ekonomikos šalyse, kurios neprivalėjo jų mažinti.
Nepaisant šių trūkumų, Kioto protokolas padėjo pagrindą ambicingesniems būsimiems susitarimams, pavyzdžiui, 2015 m. Paryžiaus susitarimui, kuriuo siekiama įtraukti visas šalis į išmetamųjų teršalų mažinimą.
Žvelgiant į ateitį, mažinimo tikslai tapo ambicingesni. Protokolas buvo vienas iš pirmųjų žingsnių didinant visuotinį informuotumą apie būtinybę kovoti su klimato kaita.