Nors terminai pakartotinis naudojimas ir perdirbimas dažnai vartojami pakaitomis, labai svarbu suprasti jų skirtumus. Perdirbimas apima produkto suskaidymą į pagrindinius komponentus, kad būtų sukurti nauji produktai, o pakartotinis naudojimas apima to paties objekto naudojimą naujam tikslui. Daugelis žmonių stebisi kuo skiriasi pakartotinis naudojimas ir perdirbimas ir kodėl abi sąvokos yra raktas į tvarumą.
Šiame straipsnyje, remdamiesi atnaujinta informacija, išsamiai apibūdinsime šiuos skirtumus ir kaip jie gali paveikti aplinką.
Skirtumai tarp pakartotinio naudojimo ir perdirbimo
Perdirbimas ir pakartotinis naudojimas yra dvi skirtingos, bet viena kitą papildančios kovos su medžiagų švaistymu strategijos, nors diskusijos apie tai, kuri praktika yra veiksmingesnė aplinkai, vis dar atvira.
Perdirbimas apima pramoninį procesą. Ją sudaro atliekų surinkimas, klasifikavimas ir pavertimas naujomis žaliavomis, siekiant gaminti kitokius nei originalius produktus. Pavyzdžiui, perdirbus plastikinį butelį, jis gali virsti drabužių pluoštu. Geriausiu atveju – perdirbimas uždara grandinė paverčia gaminius identiškomis versijomis, pavyzdžiui, kai naudojamas perdirbtas stiklas, kad būtų sukurta daugiau stiklo.
Be to, pakartotinai naudotiAplinkai nekenksminga strategija, kurią sudaro gaminio pranašumai, nenaudojant jo pramoniniam procesui, reikalaujančiam didelių energijos sąnaudų. Ryškus pavyzdys yra pakartotinis stiklinio indelio naudojimas kaip laikymo talpa.
Aplinkosaugos lygmeniu skirtumas slypi tuo, kad perdirbant sunaudojama daugiau energijos nei naudojant pakartotinai. Medžiagų gabenimas į perdirbimo gamyklas ir transformacijos procesas reikalauja energijos, o pakartotinis daiktų naudojimas reikalauja tik kūrybiškumo ir nedidelių koregavimų, kad jie įgytų antrą gyvenimą.
Perdirbimo priemonių efektyvumas
Perdirbimas yra galingas įrankis, kai jis tinkamai valdomas, tačiau jo veiksmingumas labai skiriasi priklausomai nuo regioninės politikos ir įsipareigojimų. Žvelgiant į Eurostato duomenis nuo 2016 m. Švedija perdirbo beveik 50 % atliekų, o Rumunija vos pasiekė 13 %.. Šis skirtumas rodo, kad perdirbimo sėkmė priklauso nuo kiekvienos vietos infrastruktūros ir taisyklių.
Medžiagų tipas taip pat turi įtakos efektyvumui. Pavyzdžiui, aliuminio perdirbimas sutaupyti iki 90% energijos reikalingas naujam aliuminiui gaminti, o perdirbant stiklą sutaupoma tik 20 %, todėl kai kurias medžiagas perdirbti yra naudingiau nei kitas.
Net ir taip pakartotinai naudoti Tai išlieka vienu iš efektyviausių būdų trumpuoju laikotarpiu sumažinti poveikį aplinkai. Ilgiau naudojant tokius gaminius kaip seni kabeliai, o ne naikinant juos perdirbant medžiagas, galima išvengti daugybės atliekų ir nereikalingos taršos.
Kas yra pakartotinis naudojimas ir kokie jo pranašumai?
Pakartotinis naudojimas apima naujų pritaikymų jau naudotiems produktams paiešką. Tai gali atsitikti be būtinybės jų transformuoti, prailginant jų naudojimo laiką ir išvengiant atliekų susidarymo. Pavyzdžiui, galite pakartotinai naudoti kremo indelį kaip pieštuko laikiklį, dėl ko vengiama pirkti naują ir sumažėja naujų produktų paklausa.
Be mažo poveikio aplinkai, pakartotinis naudojimas turi ekonominių pranašumų. Sumažinus naujų gaminių gamybos poreikį, mažinamas šviežių žaliavų poreikis. Tai savo ruožtu sumažina spaudimą gamtos ištekliams ir energijos bei vandens suvartojimą naujų prekių gamybai.
Pakartotinio naudojimo pranašumai apima:
- Atliekų, patenkančių į sąvartynus, mažinimas.
- Mažesnis energijos suvartojimas vengiant naujų gaminių gamybos.
- Ugdykite kūrybiškumą ieškant naujų būdų naudoti senus produktus.
Kas yra perdirbimas ir jo pranašumai
Perdirbimui, skirtingai nei pakartotiniam naudojimui, reikalingi pramoniniai procesai. Kalbama apie išmestų objektų pavertimą žaliavomis naujiems produktams gaminti. Popierius, stiklas, plastikas ir metalai yra plačiai perdirbamų medžiagų pavyzdžiai. Perdirbdami sumažinate poreikį išgauti naujas žaliavas, o tai savo ruožtu išsaugo gamtos išteklius ir mažina taršą.
Vienas iš pagrindinių perdirbimo privalumų yra tas sumažina atliekų kiekį kurie patenka į sąvartynus. Tai ne tik prailgina tokių sąvartynų eksploatavimo laiką, bet ir padeda sušvelninti susijusias problemas, tokias kaip dirvožemio ir vandens tarša.
Per daugelį metų perdirbimo įrenginiai pagerino savo efektyvumą, taupydami energiją ir daugeliu atvejų sumažindami išlaidas. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose perdirbimo centrai Jie siūlo ekonomines paskatas tiems, kurie prisideda prie perdirbamų medžiagų, o tai skatina aktyvesnį piliečių dalyvavimą šiose programose.
Perdirbimas taip pat yra pagrindinė priemonė pereinant prie a žiedinė ekonomika, kur produktai yra naudojami pakartotinai ir perdirbami, o ne išmetami, skatinant tvaresnį ribotų išteklių valdymą.
Geriau suprasdami ir perdirbimą, ir pakartotinį naudojimą, galime geriau priimti tvarius sprendimus, naudingus tiek aplinkai, tiek vietos ekonomikai. Abiejų praktikų įgyvendinimas ne tik padeda išsaugoti gamtos išteklius, bet ir suteikia ilgalaikės ekonominės bei socialinės naudos.