Šalies ekonomika suskirstyta į kelis sektorius, kurių kiekvienas atsakingas už tam tikrą ekonominę veiklą. Jis pirminis sektorius yra pagrįsta tiesioginiu gamtos išteklių naudojimu, tuo tarpu antrinis sektorius Ji yra atsakinga už šių žaliavų pavertimą pagamintais ir pusgaminiais. Šis sektorius apima pramonę, statybą ir energijos gamybą. Tai yra pagrindinis ekonomikos vystymosi variklis, nes sukuria pridėtinę vertę išgaunamiems ištekliams. Šiame straipsnyje paaiškinsime antrinio sektoriaus ypatybes, veikimą ir svarbą.
pagrindinės funkcijos
Antrinis sektorius yra padalintas sunkioji ir lengvoji pramonė. Abiem atvejais reikia naudoti specializuotą techniką ir gamyklas, kurios sunaudoja daug energijos, todėl susidaro atliekų ir teršiamos emisijos, kurios neigiamai veikia aplinką. Šiame sektoriuje deginant iškastinį kurą prisidedama prie išmetamųjų teršalų šiltnamio dujos, didinantis visuotinį atšilimą. Tačiau nepaisant šių žalingų padarinių, antrinis sektorius išlieka labai svarbus gaminant vartojimo prekes ir būtinąsias medžiagas kitoms pramonės šakoms.
Antrinis sektorius palaiko ir pirminį, ir tretinį sektorių. Jie yra atsakingi už tai, kas išgaunama pirmajame sektoriuje, kad būtų sukurti produktai, kurie vėliau bus parduodami arba naudojami teikiant paslaugas tretiniame sektoriuje. Tai skatina kurti darbo vietas, ypač specializuotiems inžinieriams ir technikai, ir skatina socialinį mobilumą išsivysčiusiose ekonomikose.
Be to, pramonės procesų sukuriama pridėtinė vertė labai prisideda prie šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Antrinis sektorius yra būtinas siekiant diversifikuoti ekonomiką ir sumažinti priklausomybę nuo vien žaliavų eksporto.
Antrinio sektoriaus svarba
Antrinio sektoriaus svarba yra jo gebėjimas žaliavas paversti didesnės vertės produktais. Šalys, turinčios stiprią gamybos ir statybos pramonę, yra linkusios rodyti tvaresnį ekonomikos augimą dėl savo antrinio sektoriaus plėtros. Be to, antrinis sektorius leidžia didinti eksporto vertę ir pagerinti prekybos balansą.
Istoriškai sėkmingą industrializaciją patyrusių ekonomikų vystymasis gerokai paspartėjo. Taip yra todėl, kad gamyba didina našumą, kuria darbo vietas ir skatina ilgalaikį ekonomikos augimą. Kylančiose šalyse antrinės pramonės plėtra gali padėti sumažinti priklausomybę nuo pirminės veiklos ir žymiai pagerinti jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Tačiau besivystančių šalių problema yra kapitalo trūkumas būtina investuoti į pažangią techniką ir apmokyti specializuotą žmogiškąjį kapitalą. Šių technologijų ir ekspertų importavimas padidina išlaidas, todėl sunku greitai sukurti tvirtą antrinį sektorių.
- Ekonomikos diversifikavimas: Antrinis sektorius leidžia ekonomikoms mažiau pasikliauti žaliavų eksportu, siūlydamas pagamintas prekes parduoti vidaus ir užsienio rinkose.
- Gerai apmokamas darbas: Pramonės šakos, priklausančios antriniam sektoriui, paprastai siūlo didesnius atlyginimus nei profesijos pirminiame sektoriuje.
- Specializacija ir industrializacija: Išsivysčiusios ir besivystančios šalys siekia specializuotis konkrečiose pramonės srityse, tokiose kaip technologijos ar automobilių pramonė, kad pagerintų savo konkurencingumą.
Antrinio sektoriaus ekonominė veikla
Antrinis sektorius apima daugybę veiklų, kurios yra suskirstytos į sunkioji pramonė e lengvoji pramonė. Pagrindinės šio sektoriaus pramonės šakos yra elektros, chemijos, energetikos, statybos, stiklo, tekstilės, drabužių ir metalurgijos pramonė.
Per sunkioji pramonė Mes randame tokias pramonės šakas kaip plieno ir metalurgijos, kurios gamina didelius produktus ir kurių procesai reikalauja daug energijos. The lengvoji pramonė, kita vertus, orientuojasi į masinio vartojimo produktus, kurių gamybai nereikia tiek daug energijos, pavyzdžiui, tekstilės ar maisto sektoriuje.
El „Just in Time“ gamybos modelis, kilęs iš Japonijos, padarė didelę įtaką daugeliui antrinio sektoriaus pramonės šakų. Šis modelis pašalina didelių atsargų kiekių poreikį, nes gaminiai gaminami pagal poreikį. Dėl to pagerėja efektyvumas ir produktų pritaikymas individualiems poreikiams, o vieneto sąnaudos paprastai būna mažesnės.
Poveikis aplinkai ir iššūkiai
Antrinio sektoriaus augimas neišvengiamai susijęs su poveikio aplinkai spartėjimu, ypač dėl masinio iškastinio kuro naudojimo. Dauguma sunkiosios pramonės įmonių ir toliau priklauso nuo neatsinaujinančių energijos šaltinių, o tai prisideda prie oro taršos ir klimato kaitos.
Tačiau šiuo metu pereinant prie švarios energijos pramonė patiria reikšmingų pokyčių. Pavyzdžiui, daugelis gamybos ir statybos įmonių investuoja į efektyvesnes technologijas ir naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija. Šios naujovės leidžia ne tik sumažinti ekologinį pėdsaką, bet ir ilgainiui sumažinti energijos sąnaudas.
Šia prasme antrinio sektoriaus ateitis eina per a didesnis skaitmeninimas ir gamybos grandinių automatizavimas. Tai ne tik padidins produktyvumą, bet ir sumažins neigiamą poveikį aplinkai. Perėjimas prie tvaresnės pramonės yra šio sektoriaus ilgaamžiškumo pagrindas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad antrinis sektorius tebėra pagrindinis ekonomikos vystymosi ramstis, nes jame ne tik gaminami būtiniausi vartojimui skirti produktai, bet ir skatinamos naujovės bei technologijos. Veiklos įvairinimas ir specializacija pagrindinėse pramonės šakose stiprina ekonomiką ir skatina jų atsparumą prekių rinkos svyravimams.