Mesti atliekos į pobūdis Tai sukelia daug pasekmių, kurių ne visada galime iki galo įvertinti. Kai kurių atliekų buvimo aplinkoje trukmė yra nerimą kelianti ilga, palyginti su laiku, kurio, mūsų manymu, reikia suirti. Gamtoje išmestas objektas gali teršti dar ilgai po to, kai nebeliksime gyvų. Žemiau išnagrinėsime įprastų objektų sąrašą, jų ilgaamžiškumą ir laiką, per kurį jie suyra be žmogaus įsikišimo.
Atliekų poveikis gamtai
Los atliekos tapo pasauline problema, ir vis labiau akivaizdu, kad mūsų susidarančios atliekos viršija mūsų galimybes jas tvariai tvarkyti. Problema yra ne tik išmetamų atliekų kiekis, bet ir jų poveikis aplinkai. Kiekvienais metais atliekų perdirbimas Europoje mums kainuoja daugiau nei 10.000 milijardų eurų. Žemiau parodome kai kurias pagrindines medžiagas, kurias randame gamtoje, ir tai, kiek laiko jos suyra.
- Tualetinis popierius: nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio.
- Audinių popierius: 3 mėnesiai.
- Periodiškai: nuo 3 iki 12 mėnesių.
- Cigarečių nuorūkas: nuo 1 iki 2 metų.
- Autobuso ar metro bilietas: 1 metai.
- Kramtomoji guma: 5 metai.
- Plieno skardinė: 100 metų.
- Aliuminio skardinė: nuo 10 iki 100 metų.
- Guminis ratas: 100 metų.
- „Mercury“ baterija: 200 metų.
- Suspaustas arba tamponas: nuo 400 iki 450 metų.
- Plastikinis maišelis: 450 metų.
Atliekų padariniai aplinkai
Atliekos turi daug neigiamų padarinių aplinkai. Pagal Ekologinės ekonomikos tyrimų grupė, šiukšlės veikia vandenį, dirvožemį, orą ir biologinę įvairovę. Dažniausiai pasitaikantys poveikiai paminėti toliau:
- Gamtos išteklių tarša.
- Žala faunai ir florai.
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.
- Ekosistemų ligų padaugėjimas.
Viena didžiausių problemų yra vandens užterštumas. Atliekos, kurias išmetame gamtoje, ypač plastikas, patenka į upes, ežerus ir galiausiai į vandenynus. Tai turi rimtų pasekmių vandens ekosistemoms, nes daugelis jūrų gyvūnų praryja šiuos plastikus ir sukelia mirtį arba rimtų sveikatos problemų.
Pasauliniu mastu skaičiai kelia nerimą. Remiantis tyrimu, kurį atliko Pasaulio bankas, sukuriami kasmet maždaug 2010 mln. tonų kietųjų atliekų, ir mažiausiai 33 % jų nėra tinkamai tvarkomi, o tai reiškia, kad jie galiausiai užteršia dirvožemį ar vandens telkinius.
Skirtingos atliekų klasifikacijos
Atliekos gali būti klasifikuojamos įvairiais būdais, atsižvelgiant į jų kilmę, sudėtį arba pavojų, kurį jos kelia aplinkai. Pagal Perdirbimo skatinimo įstatymas, galime juos klasifikuoti taip:
- Buitinės atliekos: Tai atliekos, susidarančios namuose.
- Pramoninės atliekos: Jie kilę iš pramoninės veiklos ir gali būti labai teršiantys.
- Ligoninės atliekos: Šios atliekos taip pat nusipelno ypatingo dėmesio dėl galimos biologinės rizikos.
- Pavojingi likučiai: Tai apima medžiagas, kurios pasižymi korozinėmis, reaktyvumo, toksiškumo ar degumo savybėmis.
Kaip išmatuoti atliekų poveikį
Matuojant atliekų poveikį aplinkai, Poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Šis metodas leidžia nustatyti ir įvertinti projekto ar žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir yra pagrįstas darnaus vystymosi rodikliai. Dažniausiai PAV naudojami metodai apima ekspertinę analizę ir matematinių bei fizinių modelių naudojimą potencialiam poveikiui numatyti.
Sprendimai, kaip sumažinti atliekų poveikį
Norėdami sumažinti poveikį aplinkos atliekų, labai svarbu keisti mūsų gyvenimo būdą, laikantis strategijų, tokių kaip 3 R: sumažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti. Be to, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo politika vyriausybės lygiu gali žymiai sumažinti aplinką teršiančių atliekų kiekį.
El uSO perdirbimo konteineriai atliekų rūšiavimas pagal jų medžiagą gali turėti teigiamos įtakos kovojant su tarša, taip pat paskatinti mažinti vienkartinių gaminių vartojimą.
Kita vertus, tokių technologijų kaip gamyba biodujos iš organinių atliekų yra vienas tvariausių sprendimų. Šio proceso metu atliekos paverčiamos ekologišku kuru, kuris gali būti naudojamas įvairiems energijos poreikiams tenkinti.
Poveikis ekosistemoms
Atliekų kaupimasis daro niokojantį poveikį ekosistemoms. Gyvūnai gali būti paveikti įvairiais būdais – nuo plastiko nurijimo iki įsipainiojimo į juos ir rimtų sužalojimų. Pagal JT, mažiausiai 50 % rastų negyvų jūros vėžlių skrandyje buvo plastiko.
Be to, daugelyje atliekų, pavyzdžiui, cigarečių nuorūkose, yra cheminių medžiagų, kurios gali užteršti dirvožemį ir vandenį, todėl augalams sunku augti ir nukenčia vietovės biologinė įvairovė.
Atliekų surinkimo projektai
Yra keletas iniciatyvų, skirtų sumažinti atliekų poveikį gamtai. Projektai kaip Išlaisvink, gamta be šiukšlių Jomis siekiama išvalyti natūralias teritorijas ir rinkti informaciją apie šiose erdvėse randamas šiukšles. Tokios iniciatyvos yra gyvybiškai svarbios siekiant sumažinti plastiko ir kitų atliekų, patenkančių į ekosistemas, kiekį.
Atliekų poveikis gamtai yra vis didėjanti problema, kurią turime skubiai spręsti. Svarbiausia yra sumažinti atliekų susidarymą, skatinti perdirbimą ir pakartotinį naudojimą bei tobulinti atliekų tvarkymo sistemas. Be to, labai svarbu didinti gyventojų informuotumą apie šios problemos rimtumą, kad visi galėtume prisidėti savo smėlio grūdeliu.