Senasis žemynas, tiksliau, tos šalys, kurios yra jo dalis Europos Sąjunga, susiduria su keliais energetiniais iššūkiais, vienas iš pagrindinių yra didelė priklausomybė nuo naftos ir dujų kaip energijos šaltiniai. Šis iškastinis kuras, kuris sudaro labai didelę ES energijos importo dalį, yra didelis geopolitinis ir aplinkosaugos trūkumas.
Siekdama sumažinti šią priklausomybę, Europos Sąjunga pasirinko atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie yra ne tik švaresni, bet ir tvaresni bei draugiškesni aplinkai.
Energetinės priklausomybės raida
2014 m vidutinė ES-27 energetinė priklausomybė pasiekė 53,4%, procentas, kuris bėgant metams didėja. Ši padėtis paskatino Europos šalis ieškoti alternatyvų, ypač iš Briuselio, kad sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro, kuris yra artimas 99 % grynojo energijos importo.
Aiški alternatyva yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, kuriuose biomasė užėmė ypatingą vaidmenį. Remiantis tyrimu, kurį atliko Europos biomasės asociacija (AEBIOM), Europa galėtų būti apsirūpinusi atsinaujinančia energija 66 dienas per metuso šiomis dienomis, 41 galėtų būti padengtas tik biomase.
„Bioenergija yra svarbiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Europoje. Jau beveik pranoksta anglis ir tapo pirmuoju vietinės energijos šaltiniu“, – sakė AVEBIOM (Ispanijos energijos vertinimo asociacijos) prezidentas Javieras Díazas.
Švedija: sektinas pavyzdys
Švedija pirmauja Europoje pagal apsirūpinimo energija iš biomasės dienų skaičių. 132 dienos, pralenkė tik Suomija su 121. Priešingai, Ispanija turi mažiau nei 28 dienos savarankiško aprūpinimo ir užima 23 vietą, dalijasi vieta su Belgija.
Šie duomenys rodo, kaip tokios šalys kaip Švedija ir Suomija maksimaliai išnaudoja savo galimybes miško potencialas, o Ispanijai dar reikia nuveikti ilgą kelią biomasės panaudojimas.
„Mes vis dar labai toli nuo pirmaujančių šalių, tokių kaip Suomija ar Švedija“, – komentuoja Jorge Herrero, AVEBIOM projektų direktorius.
Bioenergijos vaidmuo Europos Sąjungoje
Nepaisant skirtumų, ateinančiais metais biomasė vaidins lemiamą vaidmenį, nes manoma, kad šis atsinaujinantis šaltinis bus būtinas siekiant patenkinti ES tikslai iki 2020 m. Specialistai atkreipia dėmesį, kad bioenergetika prisidės pusę nustatyto energetinio tikslo, taip pasieks a 20% atsinaujinančios energijos gamyba visame regione.
2014 m. bioenergetika atstovavo 61% visos Europoje suvartojamos atsinaujinančios energijos, o tai sudarė 10 % bendro galutinio energijos suvartojimo žemyne.
Biomasės naudojimas šildymui ir vėsinimui
Vienas iš sektorių, kuriame biomasė įgijo didesnę reikšmę, yra terminis naudojimas, ypač skirtas šildymas ir vėsinimas. Abu naudojimo būdai reiškia apie 50 % viso ES suvartojamos energijos, o iš to procento 88 proc iš biomasės pagamintos bioenergijos.
Tai reiškia, kad biomasė atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su priklausomybe nuo energijos, ypač šildymui ir vėsinimui. 16 % bendro energijos suvartojimo Europoje.
Biomasės augimas Ispanijoje
Ispanija patyrė a eksponentinis augimas savo gamybos pajėgumus ir biomasės panaudojimą pastaraisiais metais. 2008–2016 m. įrenginių, naudojančių biomasę, skaičius išaugo nuo šiek tiek daugiau nei 10,000 200,000 iki daugiau nei XNUMX XNUMX, o vidutinis 1.000 MWt (šilumos megavatų) įrengti.
Įdomus faktas yra tai, kad miškininkystės potencialas Ispanijoje gali būti gerokai padvigubintas, nereikalaujant daugiau žemės skirti tik biomasės gamybai.
Tačiau Ispanija naudojasi tik tuo 30% biomasės, išgaunamos iš miško kirtimų, o kitos šalys, tokios kaip Austrija, Vokietija ar Švedija, optimizuoja tarp 60% ir 70% to, kas buvo išgauta. Tai išryškina neišnaudotą šalies potencialą.
Ši plėtra paskatino sektoriaus ekonomiką, kuri artėja prie 3,700 milijonų eurų per metus, atstovaujantis 0,34% BVP. Be to, biomasė pagamino daugiau nei 24,250 XNUMX darbo vietų, daugelis jų yra kaimo vietovėse, o tai prisideda prie šių vietovių plėtros ir atgaivinimo.
Tvarumas ir energetinis saugumas
Vienas iš pagrindinių biomasės privalumų yra jos teigiamą poveikį CO2 emisijų mažinimui, nes tai yra atsinaujinantis energijos šaltinis anglies neutralus. Tai reiškia, kad nors degimo metu išsiskiria CO2, jo išskiriamą anglies dvideginio kiekį kompensuoja kiekis, kurį augalai sugeria augdami fotosintezės metu.
Be to, biomasės naudojimas padeda gerinti jos valdymą kalnai ir miškai, taip sumažinant miškų gaisrų riziką, kuri gali būti tokia pražūtinga, ypač tokioje šalyje kaip Ispanija, kur gaisrai kelia nuolatinę grėsmę.
Biomasė teikia ne tik naudą aplinkai, bet ir socialinę bei ekonominę, nes skatina vietos užimtumą ir mažina jų skaičių priklausomybė nuo iškastinio kuro.
Biomasės ateitis yra daug žadanti Jei jo naudojimas yra optimizuotas, įgyvendinami technologiniai patobulinimai ir tvari miškų tvarkymas, siekiant kuo geriau išnaudoti šį energijos šaltinį.
Tokiomis aplinkybėmis, kai energijos perėjimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti planetos anglies pėdsaką, biomasė yra sprendimas, kuris gali atsakingai ir veiksmingai pasinaudoti gamtos ištekliais.