Gyvūniniai baltymai Jie atlieka esminį vaidmenį mūsų mityboje ir ypač palaikant bei vystant raumeninis audinys. Tačiau auganti jo gamyba ir vartojimas sukelia svarbias diskusijas dėl tvarumo ir poveikis aplinkai. Šiame straipsnyje kalbama apie gyvulinių baltymų vartojimo pasekmes mitybai ir ekologiniams pokyčiams ir kodėl būtina persvarstyti maisto pasirinkimą klimato kaitos kontekste.
Baltymų vaidmuo mūsų mityboje
Baltymai būtini žmogaus organizmo funkcionavimui. Be to, sportininkai, žmonės, norintys numesti svorio ar tiesiog palaikyti sveiką gyvenimo būdą, yra linkę didinti baltymų suvartojimą. Tačiau didelė dalis šių baltymų, ypač gyvulinės kilmės, turi didelį aplinkosaugos kaštų.
Šis vartojimo padidėjimas žengia koja kojon su demografine problema: manoma, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,6 mlrd. Ekologiniu požiūriu neperspektyvu išlaikyti gyvulinių baltymų gamybos tempą, kad būtų patenkintas šis poreikis. Šiuo metu 70 % dirbamos žemės ir 40 % javų skirta gyvulininkystei.
Gyvūninių baltymų gamybos poveikis aplinkai
Vienas ryškiausių gyvūninės kilmės baltymų vartojimo padarinių yra vandens įspaudas. Pavyzdžiui, norint pagaminti vieną kilogramą jautienos, pagal UNESCO ataskaitas reikia iki 15.000 XNUMX litrų vandens. Dėl tokio didžiulio išteklių naudojimo didelio masto gyvulininkystė tampa netvari. Padėtis yra dar rimtesnė, jei atsižvelgsime į tai, kad didelė dalis vandens yra skirta pasėliams, kurie tiesiogiai maitina gyvūnus, o ne žmones.
Be vandens, jums reikia energetiniai ištekliai masyvi gaminti mėsą. Pavyzdžiui, norint gauti vieną kilogramą jautienos, reikia suvartoti iki 7 kilogramų javų, o tai lemia mažą energetinį naudingumą. Per savo gyvavimo ciklą jautis prieš skerdimą gali suvalgyti iki 1300 kg grūdų.
Žvelgiant iš šiltnamio dujos, intensyvus gyvulininkystė taip pat vaidina lemiamą vaidmenį. Atrajotojai, pavyzdžiui, karvės ir avys, išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios yra 25 kartus stipresnės už anglies dioksidą. Šios emisijos dar labiau apsunkina klimato krizę, o pramoninė mėsos gamyba sudaro 56–58 % viso pasaulio maisto sektoriaus išmetamų teršalų.
Palyginimas su augaliniais baltymais
Atsižvelgiant į šią panoramą, perėjimas prie dietų, pagrįstų augaliniai baltymai. Augaliniai baltymai ne tik daro daug mažesnį poveikį aplinkai, bet ir yra tvaresnė alternatyva. Naujausi tyrimai, pavyzdžiui, Oksfordo universiteto 2018 m., rodo, kad perėjimas prie augalinės kilmės produktų gali sumažinti mėsos poveikį klimatui iki 92%.
Pavyzdžiui, auginant žirniai o riešutai žmonių maistui turi daug mažesnį poveikį aplinkai nei gyvulininkystė. Daržovėms reikia mažiau dirvožemio ir vandens, o už kiekvieną baltymų gramą išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Be to, tyrimas žurnale Mokslas padarė išvadą, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos požiūriu augaliniai produktai turi dešimt kartų mažesnį poveikį nei gyvūniniai produktai. Todėl augalinė mityba yra ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir naudinga sveikatai.
Tačiau visą gyvulininkystę pakeisti į daržoves nėra paprastas sprendimas. Ekspertai, tokie kaip Pablo Manzano iš Baskų klimato kaitos centro, pabrėžia, kad Ekstensyvus gyvulininkystė, pagrįstas ganymu, vaidina teigiamą vaidmenį biologinei įvairovei ir tvariam teritorijos naudojimui. Nors pramoniniai gyvuliai turi didelį neigiamą poveikį, ekstensyvi gyvulininkystė gali būti integruoto sprendimo dalis.
Sprendimai ir pasiūlymai, kaip sumažinti poveikį
Nors perėjimas prie ekologiškesnės maisto sistemos yra sudėtingas, yra keletas iniciatyvos kuriais siekiama sušvelninti gyvūninių baltymų gamybos poveikį aplinkai. Vienas iš jų – išteklių valdymo ūkiuose tobulinimas. Pavyzdžiui, buvo padaryta pažanga pašarų konversija, kurios dėka dabar reikia mažiau pašarų norint pagaminti tokį patį kiekį mėsos ar jos gaminių, pavyzdžiui, kiaušinių.
Be to, kai kurios pramonės šakos pristatomos biokurą pagamintas iš šalutinių gyvūninių produktų, o tai prisideda prie pasaulinio CO2 kiekio mažinimo perdirbimo įmonėse. Kita vertus, atliekų perdirbimas taip pat atlieka esminį vaidmenį, organines atliekas paverčiant biodyzelinu arba trąšomis.
Be to, kuriamos alternatyvos, galinčios pakeisti žaidimą, pvz kultivuota mėsa ir tiksli fermentacija. Ši technologinė pažanga gali pasiūlyti baltymus, kurių maistinis profilis toks pat kaip ir gyvuliniai baltymai, tačiau turi mažesnį poveikį aplinkai.
Pasaulio gyventojų skaičiui ir toliau augant, gyvulinių baltymų poveikio aplinkai klausimas tampa vis aktualesnis. Labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp maisto poreikio patenkinimo ir planetos gamtos išteklių apsaugos. Mėsos suvartojimo mažinimas tose šalyse, kuriose jis yra didelis, ir tvarios gyvulininkystės skatinimas yra pagrindiniai žingsniai sprendimo link.