Miškų kirtimas yra tiesioginė žmogaus veiklos pasekmė kad masiškai niokoja Žemės miškus ir džiungles. Tai daro didžiulę žalą tiek vietiniu, tiek regioniniu, tiek net planetos mastu.
Šiandien miškai ir džiunglės visame pasaulyje Jie vis dar užima 30% viso Žemės paviršiaus. Tačiau dėl milijonų hektarų išvalymo kasmet prarandamos didelės, Panamos dydžio pradalgės. Kokios yra šio miškų naikinimo priežastys ir pasekmės?
Miškų ir džiunglių naikinimas visame pasaulyje
Žmonės turi užimti teritoriją savo ekonominei veiklai, pavyzdžiui, gyvenvietėms, pramonei, žemės ūkio tyrinėjimams ir kt. Metai po metų, buvo iškirsti milijonai hektarų pakeisti žemės paskirtį ir išgauti vertingą medieną gaminių, pavyzdžiui, baldų ir popieriaus, gamybai. Šis miškų naikinimo tempas yra toks greitas, kad jei jis tęsis, atogrąžų miškai ir atogrąžų miškai gali visiškai išnykti per ateinančius šimtą metų.
Be popieriaus gavimo, medžių kirtimas turi daug kitų priežasčių. Pavyzdžiui, žemės paklausa pasėliams ir gyvuliams sparčiai augo. Tai ypač pasakytina apie tokias šalis kaip Brazilija, kur dideli Amazonės plotai yra išvalomi sojos ir mėsos gamybai. Ūkininkai taip pat priklauso nuo medienos ruošos, kad išmaitintų savo šeimas, taikydami tokius metodus kaip natūrinis ūkis arba „slash and burn“ sistema.
Kitas svarbus spaudimo miškams šaltinis yra didelio masto komercinė medienos ruoša. Ši pramonė tiekia produktus pasaulinei popieriaus ir medienos plaušienos rinkai. Tačiau dėl šios praktikos kasmet sunaikinama daugybė miškų. Dar rimtesnė yra neteisėta miško ruošos veikla, kuri paprastai daro didelį poveikį vietos ekosistemoms ir daro įtaką florai ir faunai.
Miškų ir džiunglių siūlomos paslaugos
Miškų naikinimas paveikia ne tik vietines ekosistemas. Kai miškai pašalinami siekiant sudaryti sąlygas žemės ūkiui ar urbanizacijai, Žemės gebėjimas reguliuoti klimatą ir cheminę sudėtį taip pat smarkiai sumažėja. Medžiai vaidina lemiamą vaidmenį gaminant deguonies, nes fotosintezės metu jie sugeria anglies dioksidą (CO2).
Šiandien mokslininkai tiria būdus, kaip surinkti ir saugoti CO2, kad kovotų su klimato kaita, tačiau efektyviausias metodas jau egzistuoja gamtoje: mūsų miškuose ir džiunglėse. Medžiai ne tik reguliuoja klimatą, bet ir yra neįtikėtinos rūšių įvairovės buveinės – nuo žinduolių iki vabzdžių. Miškų naikinimas sunaikina šias buveines, suskaidydamas ištisas ekosistemas ir suardydamas sudėtingus biologinius tinklus.
Dar viena labai svarbi paslauga, kurią teikia miškai hidrologinis ciklas. Medžiai sugeria vandenį per savo šaknis ir išleidžia jį į atmosferą per transpiraciją. Šis ciklas padeda išlaikyti drėgmės balansą ir reguliuoti kritulių kiekį, išvengiant potvynių ir didelių sausrų. Miškų kirtimas paveikia ne tik gėlo vandens prieinamumą, bet ir pagreitina derlingos dirvos nykimą. Neapsaugojus medžių, dirvožemis tampa labiau pažeidžiamas erozijai ir praranda vertingas maistines medžiagas.
Miškų ir kritulių režimo ryšys
Viena iš svarbiausių medžių funkcijų yra išgarinimas, procesas, kurio metu dideli vandens kiekiai iš žemės patenka į atmosferą per medžių lapus. Šis ciklas yra gyvybiškai svarbus krituliams, nes vandens garai kondensuojasi, sudarydami debesis, iš kurių vėliau iškrenta krituliai. Be augalijos dangos, kurią suteikia miškai, kritulių režimas labai nukenčia.
Sumažėjus kritulių kiekiui, pasekmės biologinei įvairovei ir žemės ūkiui yra katastrofiškos. Rizikuoja tapti medžių apaugusiems regionams dykumos, nes dirvožemis praranda gebėjimą sulaikyti vandenį. Dykumėjimas ne tik veikia vietinę florą ir fauną, bet ir kelia pavojų žmonių bendruomenėms, nes mažėja geriamojo vandens prieinamumas.
Pagrindinės miškų kirtimo priežastys
Miškų naikinimo priežastys skirtinguose regionuose labai skiriasi, tačiau pagrindiniai veiksniai yra žemės ūkio plėtra, gyvuliai, medienos ruoša ir gaisrai. Daugelyje vietovių ūkininkai išvalo miškus, kad sukurtų pasėlius ar ganyklas gyvuliams. Dėl augančios palmių aliejaus, sojų pupelių ir jautienos paklausos Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje sunaikinami didžiuliai atogrąžų miškų plotai.
Pasikeitus žemės ūkio paskirties žemei, taip pat išstumiami tūkstančiai rūšių. Miškų gaisrai, dažnai skirti išvalyti žemę, yra dar viena svarbi priežastis ir daugeliu atvejų išvengiama kontrolės, kurią apsunkina klimato kaita ir užsitęsę sausros laikotarpiai. Šie gaisrai ne tik sunaikina augmeniją, bet ir labai prisideda prie CO2 išmetimo.
Amazonės miškų kirtimas
Amazonės baseinas, žinomas kaip planetos plaučiai, yra nuolatinis miškų naikinimo pavojus. Šis didžiulis regionas, kuriame gyvena beveik 10 % pasaulio biologinės įvairovės, buvo masiškai sunaikintas, kad būtų galima pradėti gyvulininkystę ir žemės ūkio naudojimą.
Brazilija, didžiausia Pietų Amerikos šalis, taip pat yra pagrindinė miškų naikinimo regione kaltininkė. Ekstensyvi gyvulininkystė ir sojų auginimas yra pagrindiniai miško kirtimo veiksniai Amazonėje. Atogrąžų augmenija visame pasaulyje sulaiko daugiau nei 200,000 milijonai tonų anglies per metus. Tačiau šių ekosistemų sunaikinimas reiškia, kad į atmosferą grįžta didžiulis anglies kiekis, prisidedantis prie pasaulinės klimato kaitos.
Miškų kirtimas Ispanijoje?
Ispanijoje pastaraisiais dešimtmečiais augo miškingos vietovės. Skirtingai nuo kitų pasaulio regionų, Ispanija padidino savo miškingumą 20% per pastaruosius šimtą metų. Taip yra iš dalies dėl sumažėjusio žemės ūkio spaudimo, nes Europa pradėjo importuoti didesnę savo maisto dalį.
Nors šis miškų ploto padidėjimas yra teigiamas ženklas, tai ne visada reiškia, kad miškuose gausu biologinės įvairovės. Pavyzdžiui, pastebėta, kad miškų atkūrimui sodinamuose miškuose dažnai trūksta biologinės įvairovės ir jų rekreacinė vertė yra maža.
Miško kirtimo pasekmės
Miškų naikinimo padariniai yra niokojantys visame pasaulyje. Dėl miškų nykimo didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, suintensyvėja klimato kaita. Be to, miškų naikinimas prisideda prie biologinės įvairovės nykimo. Nykstant gyvūnų ir augalų buveinėms, daugelis rūšių susiduria su išnykimu.
Dar viena reikšminga pasekmė yra dirvožemio erozija. Dirvožemis, kuriame nėra augmenijos, tampa jautresnis erozijai ir praranda augalams augti būtinas maistines medžiagas. Daugeliu atvejų nualintas dirvožemis nebegali palaikyti žemės ūkio veiklos, todėl padidėja spaudimas likusiems miško plotams.
Galiausiai, miškų naikinimas paveikia ir žmonių bendruomenes. Skaičiuojama, kad aplink 25% pasaulio gyventojų Jos pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo miško išteklių. Neatsargus medžių kirtimas gali sukelti priverstinę čiabuvių migraciją ir konfliktus dėl žemės naudojimo.
21-ajame amžiuje kova su miškų naikinimu tapo esminiu iššūkiu kovojant su klimato kaita ir saugant biologinę įvairovę. Be vietinių veiksmų, tarptautinėmis pastangomis, tokiomis kaip JT remiamos, siekiama skatinti tvarų miško išteklių valdymą ir pažeistų vietovių atkūrimą. Norint pasiekti šiuos tikslus, labai svarbus bendradarbiavimas tarp vyriausybių, organizacijų ir visuomenės apskritai.
FUCKING PENIS
Kokia tiksli šio straipsnio paskelbimo data, norint užsiregistruoti citatuose?