La Jungtinių Tautų Organizacija Maisto ir žemės ūkio (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo svarbią iniciatyvą, skirtą spręsti iššūkius pasaulinė maisto sistema. Romoje vyksiančioje antrojoje tarptautinėje konferencijoje mitybos klausimais (ICN2) pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip pertvarkyti pasaulinį valdymą atsižvelgiant į tris didžiausius XXI amžiaus iššūkius: netinkamą mitybą, sveikatos problemas ir poveikį aplinkai.
Pirmasis iššūkis: pasaulinė netinkama mityba
Viena iš labiausiai nerimą keliančių mūsų laikų problemų yra mityba. Remiantis naujausiais duomenimis, trečdalis vaikų besivystančiose šalyse turi per mažo svorio arba mažo ūgio. Be to, aplink 2 milijardai žmonių kenčia nuo trūkumų mikroelementai ir dar daugiau 840 millones Jie kenčia nuo lėtinio bado.
Netinkama mityba veikia ne tik fiziškai. UNICEF duomenimis, ūmi ir lėtinė nepakankama mityba turi įtakos tiek fiziniam, tiek pažintiniam vaikų vystymuisi. 148 milijonai vaikų Vaikai iki penkerių metų kenčia nuo augimo sulėtėjimo, o tai reiškia lėtesnį augimą ir trumpesnį jų amžių. Be to, 45 milijonai vaikų Jie kenčia nuo sunkios ūmios mitybos nepakankamumo – būklė, kurią reikia nedelsiant gydyti. Be to, daugiau nei 340 milijonai vaikų kenčia tos pačios amžiaus grupės atstovai mikroelementų trūkumas, turinčios įtakos jų imuninei sistemai ir smegenų vystymuisi.
Antrasis iššūkis: sveikatos problemos dėl maisto gamybos ir vartojimo
Antrasis iššūkis yra susijęs su sveikatos problemomis, kylančiomis iš Pramoninė gamyba ir netinkamas maisto vartojimas. Daugiau nei 1,500 milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo antsvorio ar nutukimo. Taip yra daugiausia dėl dietos, kurioje gausu itin perdirbtų produktų, riebalų ir cukrų, kuriuose, nepaisant kalorijų, trūksta būtinų mikroelementų. Dėl to daugėja ligų neperduodama tokių kaip 2 tipo diabetas ir širdies ir kraujagyslių ligos.
Perteklinio vartojimo ir netinkamos mitybos problema yra ne tik fizinės, bet ir sveikatos problema socialinis disbalansas. Daugelyje bendruomenių prieiga prie sveiko maisto yra ribota, todėl didėja priklausomybė nuo itin perdirbtų ir mažiau maistingų maisto produktų. Ši tendencija turi neigiamų pasekmių tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims, kuriose kartu egzistuoja prasta mityba ir nutukimas.
Trečias iššūkis: poveikis aplinkai maisto gamybai
Maisto gamyba taip pat daro niokojantį poveikį aplinkai. Žemės ūkis ir gyvulininkystė yra atsakingos už didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, be jų naudojimo pesticidų y cheminės trąšos, kurios turi įtakos biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai. Kita svarbi problema yra maisto atliekos, kurios sudaro daugiau nei trečdalį visos pasaulio produkcijos ir prisideda prie klimato krizės. Pavyzdžiui, Ellen MacArthur fondo duomenimis, kasmet visame pasaulyje iššvaistoma 1,300 milijardo tonų maisto.
Visapusiška politika ir sprendimai
Norint išspręsti tris pagrindinius iššūkius, reikia įgyvendinti integruotą politiką remiantis tvarumu ir teisingumu. Žemiau pateikiamos kai kurios ekspertų ir tarptautinių organizacijų pasiūlytos priemonės:
- Nustatyti pasaulinius standartus skatinti maisto gamybą sąžiningai, nešališkai ir tvariai.
- Sumažinti paskatas gaminti itin perdirbtus maisto produktus, kurios prisideda prie didėjančio nutukimo ir netinkamos mitybos.
- Skatinti vietinę ir tvarią gamybą, sumažinant toksiškų medžiagų, tokių kaip pesticidai ir trąšos, naudojimą.
- Sumažinti maisto švaistymą ir pagerinti paskirstymo sistemų efektyvumą.
Be to, labai svarbu, kad prieiga prie sveikos mitybos visiems gyventojams, orientuota į šviežius, natūralius ir tausojančius produktus, ribojant raudonos mėsos ir pramoninio maisto vartojimą.
Iki 2030 m Tvarios plėtros tikslai (SDG) siūlo panaikinti visas netinkamos mitybos formas ir užtikrinti aprūpinimą maistu visiems pasaulio gyventojams. Tik bendri ir koordinuoti vyriausybių, organizacijų ir piliečių veiksmai leis susidoroti su šiais iššūkiais ir garantuos a futuro sostenible ateinančioms kartoms.