Kaip jau kalbėjome kitomis progomis, plastikas yra puikus teršalas mūsų jūroms ir vandenynams. Milijonai tonų plastiko yra saugomi mūsų vandenynuose, o tai daro neigiamą poveikį juose gyvenančiai florai ir faunai.
Yra apie 12 milijonų tonų plastiko atliekų jūrose. Ši tarša nėra tokia matoma kaip kitos taršos formos, tačiau tai akivaizdžiai pasaulinė problema. Ekspertai apskaičiavo, kad iki penkių procentų viso pasaulyje pagaminamo plastiko patenka kaip šiukšlės jūrose. Bet kas atsitiks su šiais plastikais? O koks jo poveikis jūrų ekosistemai?
Jūrų ir vandenynų tarša
Dauguma plastikų į jūrą patenka per upes. Kai šios atliekos pasiekia vandenyną, jas paskirsto jūros srovės, paveikdamos didelius plotus. Nuolaužų randama ne tik pakrantėse, bet ir jūros paviršiuje bei dugne. Be to, 80% jūros taršos gaunama iš sausumos, o tik 20 % gaunama iš jūrinės veiklos, pvz., laivų.
Plastikinės atliekos į jūrą gali patekti dėl netinkamo atliekų tvarkymo, vėjo ir lietaus, kurie jas tempia į upes, taip pat dėl atsitiktinio išsiliejimo. Patekę į vandenyną, jų likimas neaiškus: jie gali plūduriuoti, nuskęsti arba būti praryti jūros faunos. Tai atveda mus prie vieno iš labiausiai nerimą keliančių šios aplinkos krizės aspektų: mikroplastikai.
Mikroplastiko problema
Viena didžiausių dabartinės plastiko taršos problemų yra mikroplastikas. Tai mažos plastiko dalelės, susidarančios dėl didesnių daiktų degradacijos arba dalelių, kurios tiesiogiai patenka į aplinką per kosmetiką ar padangų dilimą. Šiuo metu skaičiuojama, kad 5 milijardai mikroplastiko dalelių Jie plūduriuoja mūsų vandenynuose, kurių bendras svoris yra 270.000 94 tonų. Tyrimų duomenimis, XNUMX% prie Vokietijos krantų žūstančių jūros paukščių skrandžiuose yra mikroplastiko.
Mikroplastiką sunku pašalinti iš aplinkos ir lengvai išsisklaidyti. Jų mažas dydis reiškia, kad daugelis gyvūnų juos valgo manydami, kad tai maistas, o tai sukelia virškinimo problemų, netinkamą mitybą ir kartais mirtį. Be to, patekę į maisto grandinę, žmonės mikroplastiką gali vartoti ir per jūros gėrybes.
Plastikiniai maišeliai ir kylančių šalių problema
Daugelyje išsivysčiusių šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje, plastikiniai maišeliai vis labiau ribojami arba visiškai panaikinami. Tačiau kai kuriose besiformuojančios ekonomikos šalyse plastiko naudojimas ir toliau didėja dėl pramonės augimo. Tai žymiai padidina plastiko taršą. Naujausiais duomenimis, vandenynuose jau plūduriuoja beveik 150 milijonų tonų plastiko.
Šiuose regionuose atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos yra nepakankamos arba jų visai nėra. Dėl tinkamos infrastruktūros trūkumo plastiko atliekos lengvai patenka į upes, o paskui į jūras ir tampa pasauline problema. Pavyzdžiui, tik 9% plastiko yra perdirbama visame pasaulyje, o tai pablogina plastiko atliekų krizę. Kylančios ekonomikos šalių sukeliama tarša daro didelį poveikį jūrų ekosistemoms ir yra pasaulinis iššūkis.
Vos vieno kilometro pakrantės valymo kaina gali siekti 65.000 eurų per metus, o tai užkrauna didžiulę finansinę naštą vietos valdžiai.
Poveikis jūrų faunai
Plastiko poveikis jūrų gyvūnijai yra pražūtingas. Daugiau nei 600 rūšis Plastikinės atliekos paveikiamos jūrų zonas, jas prarydamos arba įstrigusios. Banginiai, delfinai ir jūros vėžliai plastiko atliekas painioja su maistu, o tai turi rimtų pasekmių. 2018 metais Mursijoje buvo rastas banginis su 30 kilogramų plastiko skrandyje, dėl ko jis mirė nuo pilvo infekcijos.
Mikroplastikai kenkia ne tik didesnėms rūšims, bet ir mažoms žuvims bei kitiems vandenyno gyviams. Šios dalelės kaupiasi jų organizmuose ir, suvartotos didesnių plėšrūnų, patenka į mitybos grandinę. Galų gale, žmonės taip pat gali vartoti šį mikroplastiką, kai valgo užterštas jūros gėrybes.
Plastikas ir jo ryšys su klimato kaita
Plastikas ne tik neigiamai veikia jūrų ekosistemas, bet ir daro įtaką klimato kaitai. Daugiau nei 90% plastiko Tai, ką naudojame šiandien, yra pagaminta iš iškastinio kuro, pavyzdžiui, naftos ir dujų. Gaminant plastiką susidaro didelis kiekis anglies dioksido (CO2), vienos iš pagrindinių dujų, prisidedančių prie visuotinio atšilimo. 2015 m. pasaulinė emisija, susijusi su plastiko gamyba, buvo 1,7 gigatonos CO2. Jei plastiko gamyba ir toliau tęsis dabartiniu tempu, iki 2050 m. šios emisijos išaugs tris kartus iki maždaug 6,5 gigatonos.
Net patekę į aplinką plastikai ir toliau prisideda prie klimato kaitos. Tyrimai parodė, kad kai plastikai yra veikiami saulės spindulių, jie išsiskiria metanas ir etilenas, dvi galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios prisideda prie visuotinio atšilimo.
Galimi sprendimai ir alternatyvi politika
Susidūrusios su šia krize, daugelis šalių ir organizacijų pradėjo įgyvendinti plastiko naudojimo mažinimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo politiką. Ši politika skirta vienkartinio plastiko mažinimui, perdirbimo skatinimui ir alternatyvių, aplinkai nekenksmingų medžiagų kūrimui.
Europos Sąjunga uždraudė tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, tokius kaip šiaudeliai, stalo įrankiai, lėkštės ir vatos tamponai. Be to, kuriami biologiškai skaidūs plastikai iš natūralių medžiagų, tokių kaip krakmolas ir dumbliai. Nors šios alternatyvos dar nėra tobulas sprendimas, jos yra pirmasis žingsnis link ateities, kurioje mažiau priklausoma nuo plastiko.
Pasauliniu lygmeniu svarstomi ir kiti metodai, pavyzdžiui, išplėsta gamintojo atsakomybė, kai plastikinius gaminius gaminančios įmonės turi padengti atliekų tvarkymo išlaidas. Tai gali apimti viską nuo perdirbimo iki užterštų paplūdimių valymo.
Kaip vartotojai, mes taip pat galime būti sprendimo dalimi, sumažindami plastiko naudojimą, tinkamai perdirbdami ir pasirinkdami tvarias alternatyvas.
Plastikas iš revoliucinės medžiagos tapo grėsme aplinkai. Nors jau matome niokojančias pasekmes, vis dar turime laiko pakeisti šią tendenciją ir apsaugoti savo vandenynus.