Los prabangūs kruizai tapo vienu populiariausių būdų keliauti po pasaulį, siūlantis keleiviams aukščiausios klasės paslaugas ir plūduriuojančio miesto patogumus. Tačiau ši prabanga kainuoja nemažus aplinkosaugos kaštus, o kruizų pramonė buvo išskirta kaip pagrindinis taršos ir CO2 išmetimo šaltinis. Šiame straipsnyje mes išsamiai išnagrinėsime prabangių kruizų poveikį aplinkai ir priemones, kurių imamasi arba reikėtų imtis siekiant sumažinti šią žalą.
Prabangių kruizų poveikis aplinkai
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių aspektų prabangūs kruizai yra jų sukuriamos taršos dydis. Šie laivai gali gabenti tūkstančius keleivių ir įgulos narių, o tai lemia didelį atliekų kiekį ir teršiančių dujų išmetimą. Net būdami uoste kruiziniai laivai nuolat veikia variklius, gamindami elektros energiją, todėl nuolat išmetamos kenksmingos dalelės ir dujos.
Jūrų tarša ir atmosferos emisijos
Prabangūs kruiziniai laivai išmeta didelę sieros dioksido (SO2) ir anglies dioksido (CO2) dalį, be kitų teršiančių dujų. Remiantis organizacijos atliktu tyrimu Transportas ir aplinka, „Royal Caribbean“ kruizinių laivų parkas Europoje išmetė 10 kartų daugiau sieros oksidų nei visi automobiliai Europoje kartu per vienerius metus. Be to, kiekvienas prabangus kruizas gali sunaudoti tiek pat kuras kaip 12.000 XNUMX automobilių per vieną dieną.
Šios kuro rūšys dažniausiai yra labai teršiančios mazutas, naftos darinys, kuris degdamas ne tik išskiria CO2, bet ir nuodingas daleles bei sieros dujas, kurios rimtai veikia oro kokybę uostamiesčiuose. Tai ypač problematiška dideliuose kruizų centruose, tokiuose kaip Barselona ir Palma, kurie buvo išskirti dėl didelio kruizinių laivų keliamos oro taršos.
Poveikis jūrų biologinei įvairovei
Kruizinių laivų susidarančios atliekos kelia tiesioginę grėsmę jūrų gyvūnijai. 3.000 keleivių laivas per dieną vienam keleiviui gali pagaminti apie 300 litrų nešvaraus pilkojo vandens, 40 litrų nuotekų atliekų ir iki 3,5 kg kietųjų atliekų. Nors dalis šių atliekų yra apdorojamos, daugelis jų išmetama tiesiai į jūrą. Pagal galiojančius teisės aktus organines atliekas galima išmesti 4 mylių atstumu nuo pakrantės, jei jos buvo apdorotos, arba 12 mylių atstumu, jei jos nebuvo apdorotos.
Šis atliekų išmetimas turi įtakos mūsų vandenynų sveikatai. Įvairūs tyrimai rodo, kad kruizinių laivų nuotekos gali padidinti kenksmingų dumblių dauginimąsi, o tai savo ruožtu daro įtaką jūrų ekosistemoms, kenkia vietinei faunai ir florai. Dėl to kyla pavojus jūrų biologinei įvairovei ir, galiausiai, bendruomenėms, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo vandenynų.
Ekologinės naujovės prabangiuose kruizuose
Nepaisant šių iššūkių, kai kurios įmonės deda pastangas, kad sumažintų savo poveikį aplinkai. Prancūzų kompanija PonantasPavyzdžiui, buvo pradininkas įgyvendinant hibridinės technologijos savo laivyne, leidžiant jos laivams važiuoti suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) ir elektra. Ši technologija žymiai sumažino CO2 emisiją ir sumažino oro bei jūros taršą.
Hurtigruten, viena iš pirmaujančių jūrų ekoturizmo kompanijų, pradėjo MS Roaldas Amundsenas, kruizinis laivas, varomas hibridinėmis technologijomis ir labai efektyvus. Jis komendantas Charcotas de Ponantas, savo ruožtu, bus vienas pirmųjų hibridinių laivų, varomų SGD ir elektra. Ši pažanga yra ne tik labai svarbi kruizinių laivų pramonei, bet ir sukuria precedentą kitoms didelės jūrų transporto formoms.
Tarptautinės reguliavimo priemonės ir didesnės kontrolės poreikis
Viena didžiausių kruizų pramonės kritikų yra ta, kad dabartinis aplinkosaugos reguliavimas yra nepakankamas, kad būtų galima valdyti didėjantį šių jūros milžinų poveikį. Nors kai kuriose šalyse ir uostuose, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur patekimo į fjordus reikalavimai kelia aukštus aplinkosaugos standartus, įgyvendinamos naujos taisyklės, dauguma kruizinių laivų ir toliau eksploatuoja mazutas.
Pastaraisiais dešimtmečiais tarptautinės organizacijos ir aplinkosaugininkai ragino visiškai uždrausti šį kurą dėl jo toksiškumo. Be to, kai kuriuose Europos uostuose buvo įgyvendintos priemonės, skatinančios naudoti mažiau taršų kurą ir švaresnes technologijas, pavyzdžiui, elektros prijungimą prie uosto. Tačiau plačiai paplitusios šios technologijos tebėra lėtas.
Pagrindiniai iššūkiai kruizų pramonei
Nepaisant technologijų pažangos, kruizų pramonė susiduria su daugybe iššūkių, kad taptų tvaresne transporto galimybe. Viena iš pagrindinių problemų yra poreikis a visiškas parko modernizavimas. Šiuo metu žaliosios inovacijos diegiamos tik naujesniuose laivuose, o senesni laivai ir toliau eksploatuoja taršias technologijas.
Taip pat kai kurioms įmonėms trūksta valios investuoti į tikrai tvarias priemones, tokias kaip mazuto atsisakymas ar kruizinių kelionių draudimo zonų įdiegimas jautriuose uostuose. Būtinas visuomenės spaudimas, kad daugiau įmonių imtųsi šios praktikos.
Savo ruožtu kai kurios šio sektoriaus įmonės parodė savo įsipareigojimą aplinkai. „Royal Caribbean“ pradėjo savo programą Išsaugokite bangas, kuria siekiama kuo labiau sumažinti taršą iš savo laivų, be to, sukurti sąjungas su aplinkosaugos organizacijomis, tokiomis kaip Pasaulio gamtos fondas (WWF). Norwegian Cruise Line ir Holland America taip pat gavo pripažinimą ir sertifikatus už savo aplinkosaugos valdymo politiką.
Kruizų ateitis ir aplinkos apsauga
Kruizų pramonės ateitis labai priklauso nuo įmonių gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų. Tokios naujovės kaip biokurą, naudojimas žalias vandenilis ir jūrinio kuro dekarbonizavimas yra sektoriaus, kurį reikia skubiai modernizuoti, ateitis.
Kai kuriuose Europos uostuose elektros įkrovimas įdiegtas per prišvartuotų laivų varikliai, kuris leidžia sumažinti iškastinio kuro naudojimą laivų uoste praleidžiant laiką. Be to, technologinės naujovės leido įtraukti elektros baterijos y hibridinės sistemos kurie padidina šių jūros milžinų energijos vartojimo efektyvumą.
Tačiau, nors šios iniciatyvos yra žingsnis teisinga kryptimi, pramonė turi imtis radikalių pokyčių, kad iš tikrųjų pasiektų Paryžiaus susitarimas ir trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Griežta politika turi būti vykdoma tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, o vartotojų spaudimas turi didėti, kad kruiziniai laivai imtųsi rimtesnių veiksmų, kad sumažintų jų poveikį aplinkai.
Jūra ir vandenynai yra visuotinė bendrija, kurią reikia saugoti taršos ir neigiamą masinio turizmo poveikį. Negalime leisti, kad jūros taptų atliekų ir teršiančių dujų sąvartynais, todėl būtina, kad įmonės kartu su vyriausybėmis ir visuomene imtųsi būtinų priemonių jūrų ekosistemų tvarumui užtikrinti.