Tvarus vystymasis: raktas į subalansuotą ateitį

Darnus vystymasis yra sąvoka, kurią visi girdėjome, bet retai suprantame nuodugniai. Trumpai tariant, kalbama apie plėtrą, kuri gali būti palaikoma laikui bėgant, neišeikvojant gamtos išteklių ir neaukojant ateities kartų gyvenimo kokybės. Tačiau, kaip ir daugelio populiarių terminų, per didelis jų vartojimas gali iškraipyti jų pradinę reikšmę.

Ar norite sužinoti, kas iš tikrųjų yra darnus vystymasis ir kaip jis veikia pasaulinę politiką?

Darnaus vystymosi kilmė

Nuo aštuntojo dešimtmečio ekspertai pradėjo suvokti neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai. Buvo sukurtos teorijos apie biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų pažeidžiamumą. Žmonijos gyventojų skaičiui ir vartojimui eksponentiškai augant, tapo akivaizdu, kad planetos ištekliai yra riboti ir kad tolesnis išnaudojimas negali būti tęsiamas ilgą laiką.

Darnaus vystymosi istorijos įvykis buvo paskelbtas Brundtlando ataskaita 1987 m., iš pradžių pavadintas „Mūsų bendra ateitis“. Šioje ataskaitoje, kurią propagavo JT Pasaulio aplinkos ir plėtros komisija, darnus vystymasis buvo apibrėžtas kaip plėtra, tenkinanti dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybių tenkinti savo.

Brundtlando ataskaitos tikslas buvo rasti sprendimus, kaip sustabdyti aplinkos blogėjimą ir skatinti tvaresnį vystymąsi. Dėl to atsirado pasauliniai įsipareigojimai spręsti tiek aplinkosaugos, tiek socialinius ir ekonominius mūsų veiklos aspektus.

Darnaus vystymosi ypatybės

Tvarus vystymasis grindžiamas trimis pagrindiniais ramsčiais, kurie turi būti subalansuoti, kad būtų pasiektas ilgalaikis perspektyvus augimo modelis. Tai yra:

• Ekologija: Aplinkos apsauga yra būtina siekiant užtikrinti gamtos išteklių tvarumą ir išvengti ekosistemų degradacijos.
• Ekonomika: Ekonomikos augimas yra būtinas, tačiau jis turi būti pagrįstas modeliu, kuris nepersistengtų eksploatuoti gamtos išteklius ir nesukurtų ypatingos nelygybės.
• Draugija: Socialinis vystymasis taip pat labai svarbus. Skurdo panaikinimas, lyčių lygybė ir socialinė įtrauktis yra esminiai tvaraus vystymosi aspektai.

Tvaraus vystymosi modelis turi užtikrinti, kad šie trys ramsčiai veiktų kartu ir subalansuotai. Pavyzdžiui, skurdas riboja ekonominio vystymosi galimybes, o socialinė nelygybė nuolat blogina aplinkos būklę.

Ekonominis, socialinis ir aplinkos tvarumas

Šiame kontekste kiekviena šalis turi sukurti veiksmų sistemą, kuri leistų vystytis ir išsaugoti ekonomiką. Tai ne tik gerovės kūrimas, bet ir tai, kad tai nepakenktų ekosistemoms ir nedidintų socialinės nelygybės.

Tvarus vystymasis siūlomas kaip problemų, kylančių dėl neriboto augimo, sprendimas, kuris, kaip matėme pastaraisiais dešimtmečiais, kai kuriuose pasaulio regionuose sukėlė tokias problemas kaip klimato kaita, rūšių išnykimas ir didžiulis skurdas.

Subalansuota ekonomikos plėtra

Ekonomikos augimas negali ir toliau būti grindžiamas ribotų išteklių, tokių kaip nafta ar anglis, naudojimu, nes jie ne tik riboti, bet ir teršia bei daro neigiamą poveikį aplinkai. Sprendimas eina per a perėjimas prie atsinaujinančios energijos, pavyzdžiui, saulės, vėjo ir hidraulinės, kurios daro minimalų poveikį aplinkai ir leidžia švariau vystytis.

Labai svarbu, kad šalys įgyvendintų ekonominę politiką, skatinančią švarių technologijų naudojimą ir mažinančią priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šis perėjimas ne tik skatins tvaresnę ekonomiką, bet ir ekologiškų darbo vietų, susijusių su aplinkos apsauga ir priežiūra, kūrimą.

Šiuo metu atsinaujinančios energijos šaltiniai įgijo svarbą visame pasaulyje, tačiau jų plėtra vis dar nepakankama, kad visiškai pakeistų iškastinį kurą. Energijos perėjimas yra būtinas, ir tik laipsniškai pereidami prie švaria energija pagrįsto modelio, galėsime užtikrinti ilgalaikį tvarumą.

Pagrindinės darnaus vystymosi aplinkosaugos problemos

Vienas ryškiausių darnaus vystymosi aspektų yra ilgalaikė vizija. Kalbama ne tik apie neatidėliotinų dabartinių problemų sprendimų paiešką, bet ir apie ateities kartų gerovę užtikrinančių sąlygų kūrimą. Norint tai pasiekti, būtina spręsti svarbias aplinkosaugos problemas:

• Žemės chartija: 1992 m. Rio de Žaneiro aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtoje pasaulio chartijoje yra keletas etinių principų ir vertybių, skirtų visuomenei nukreipti tvaraus vystymosi modelį.
• Kultūrų įvairovė: Visuotinė deklaracija dėl kultūrinės įvairovės (UNESCO, 2001) pabrėžia kultūrinės įvairovės puoselėjimo svarbą, manydama, kad visapusiškas tvarumo supratimas turi apimti ir aplinkos, ir kultūros lygmenis.

Tvarumo tipai

Tvarus vystymasis gali būti suskirstytas į tris tipus, atsižvelgiant į sritį, į kurią jis orientuotas:

Ekonominis tvarumas

Tai reiškia veiklos, skatinančios ekonomikos augimą, remiamą socialiniu ir aplinkos tvarumu, įgyvendinimą. Tai yra, ekonominiais sprendimais siekiama skatinti augimą nepažeidžiant išteklių ar socialinių struktūrų.

Socialinis tvarumas

Tokio tipo tvarumu siekiama panaikinti socialinę nelygybę, skatinant visų žmonių sanglaudą ir gerovę. Aplinkosaugos ir ekonominiai tikslai negali būti pasiekti neatsižvelgiant į visuomenę.

Aplinkos tvarumas

Tai turbūt labiausiai pripažintas tvarumo tipas, nes jame pagrindinis dėmesys skiriamas ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Juo siekiama, kad gamtos išteklių naudojimas būtų suderinamas su jų priežiūra ir atkūrimu, išvengiant jų išeikvojimo.

Darnaus vystymosi apribojimai

Svarbu pabrėžti, kad nepaisant tarptautinių įsipareigojimų, darnus vystymasis susiduria su keliais apribojimais. Daugeliui besivystančių šalių švarių technologijų diegimas yra labai brangus, todėl jas sunku pritaikyti.

Pavyzdžiui, saulės elektrinei reikia didelių pradinių investicijų ir, nors ilgainiui ji gali būti pelningesnė, daugelis šalių neturi šiam perėjimui reikalingų lėšų. Šia prasme labiausiai išsivysčiusios šalys yra atsakingos už tvarių projektų finansavimą skurdesniuose regionuose.

Tvarumas XXI amžiuje

Įžengus į XXI amžių, tvarumas tampa nepakeičiamu pasaulinio vystymosi ramsčiu. 2015 m. buvo esminis taškas, kai pradėjo veikti Tvarios plėtros tikslai (SDG) ir Paryžiaus susitarimu, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas klimato kaitos padarinių pažabojimui ir judėjimui siekiant didesnio tvarumo.

XXI amžius nebėra vien tik filantropija ar pašaukimas, bet tvarumas įtrauktas į visas šiuolaikinio gyvenimo sritis – nuo ​​didelių korporacijų iki vietos valdžios. Darnaus vystymosi tikslai yra aiškus vadovas, kaip mūsų ekonomiką ir visuomenę pakeisti prie tvaresnių modelių.

Nors tikslai dar toli gražu nepasiekti, atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų pažanga, augantis socialinis sąmoningumas ir tarptautiniai reglamentai yra aiškus pavyzdys, kad tvarumas nebėra galimybė, o neišvengiama būtinybė išvengti negrįžtamo planetos pablogėjimo.